papelėpė

pãpelėpė sf. (1) žr. papalėpė: 1. Dkšt Lentas sudėjau pãpelėpėn, kad nesulytų Ign. Vištas uždarė pãpelėpėn Dglš. Pilna pãpelėpė malkos OG92. Pastum’ ratus pãpelėpėn Vdš. 2. Tvr, Dsn Apdenk šiaudais, ir bus pãpelėpė Lkm. Papelėpėj radau tabokos Ck. Kiš' grėblį pãpelėpėn Dglš. ^ Kas keliu keliauna, tas sausas, o kas papelėpėj, tas šlapias (verpiami linai) Ml.